pradi
 

















 
 
 
 
 Mons. Gintaro GRUO kalba Seime Sausio 13 d. proga
 
 Šiandien, kai prisimename t brangi kain, kuri ms tautieiai 1991 met sausio 13-j sumokjo u laisv, verta pamstyti apie vis tikrj laisvs kain. Ji nepasveriama tiktai tos dienos aukomis. Maa to, ji neapskaiiuojama prisiminus sudjusius aukas per daugel kit ms tautos istorijos dien – mi laukuose ir mikuose, kaljimuose ir kanclageriuose. Aukas t, kurie guld galvas, kentjo ir rizikavo savo gyvybmis siekdami ginti ms krato nepriklausomyb. Kiekvienas pilietis, nordamas gyventi laisvje, nordamas bti tikrai laisvu, turi sumokti laisvs kain. T kain turime bti pasireng sumokti iandien ir kasdien, jeigu norime gyventi tikroje laisvje ir j isaugoti sau ir ateities kartoms. Laisvs kaina panai t kain, kuri kiekvienas tikintysis turi sumokti nordamas sekti Krist.

Dietriechas Bonhoefferis, Vokietijos liuteron pastorius, kuris Antrojo Pasaulinio karo metu dalyvavo rezistencinje veikloje prie nacizm ir uvo dl tos veiklos, savo 1937 metais ileist knyg Kristaus Sekimo kaina pradeda iais odiais: “Pigi malon yra ms Banyios mirtinas prieas. Ms iandien kova yra dl brangios malons“.

Pigia malone jis vadina meil Dievui, rodom tada, kai mums viskas gerai sekasi ir ms tikjimui neikyla pasiprieinimo ar sunkum. Prieingai, brangi malon patiriama tada, kai reikia su drsa neti savo kryi, ipainti ir gyvendinti savo tikjim nepopuliarumo ir prieikumo akivaizdoje. Šiandien, kaip ir anomis dienomis, didiausias pavojus Banyiai ikyla tuomet, kai jos nariai yra pasireng ipainti savo tikjim tik jiems patogiu bdu. Pavyzdiui, veni metu dalyvauti tradicinse pamaldose. Pavojus Banyiai, kai tikintieji nra pasiruo savo kasdienini gyvenimo sprendim priimti, savo gyvenimo bdo pakeisti taip, idant j tikjimas bt gyvendintas. Kai dl tikjimo nekylama prieintis savo asmeniniams patogumams ar visuomenje vyraujaniomis nuomonmis. Tokie mons taip ir netampa tais Kristaus sekjais, kuriais bti jie yra paaukti, dar blogiau, gali padaryti daug alos Banyiai bei jos nariams.

ia matome laisvs sampratos ir ms pasirengimo gyventi laisvje analogij. Tikra laisv, kaip ir tikra meil, kaip ir tikras krikionikas gyvenimas, brangiai kainuoja. O ms mogikasis polinkis – iekoti pigios malons, pigios meils ir pigios laisvs. Apgaulingiausia tai, kad siekdamas pigaus varianto mogus galvoja, es jam bus lengviau. Taiau tik pasirinkus aukos keli, pasiryus gyventi ne tik sau, sumokjus brangesn kain pasiekiamas vienintelis kelias tikrj diaugsm, tikrj meil ir tikrj laisv.

Kai kalbame apie „laisv“ iandien, alia valstybins nepriklausomybs daniausiai norime minti asmenini interes tenkinim ir apsaug. Dauguma moni skiria ypating dmes vardijimui savo teisi, kurias laisv jiems suteikia ir gina, uuot pastebj danai panaaus ilgio sra sipareigojim, kuriuos atnea ta pati laisv.

Laisv nra susitelkusi tiktai apie mane, apie mano norus ir pageidavimus. Ji nra pageidavim koncertas, kuriame tiktai a renkuosi, kokia muzika gros, ar loterija, kurioje tik mano numeriai visada ikrenta. Atsakomyb gerbti kit orum ir apriboti savo laisv kit moni teisi atvilgiu yra laisvs kainos dalis.
Laisvei ir demokratijai, idant ji bti stipri, btinas moralinis pamatas, pripainimas, kad mano teiss kitam suteikia pareigas, ir kito teiss ir man ukrauna pareig. Pareiga gerbti kit mog, pareiga dirbti siekiant isaugoti jo orum. Tai nurodo, kad laisv nra ir negali bti laisve be rib.
Vieumoje mirganios reklamos bei programos mums bando teigti pigi malonum trokim. Tuo jos danai sabotuoja brandi asmenybi susiformavim. Visos kartos paveikiamos i tak, taiau labiausiai - jaunimas. Iaukltas pigia malone, jis po pirmojo santuokos ibandymo, pirmojo sunkumo taikosi gauti pigesni maloni, ieko lengviausio kelio ir meta eim. Toks aukljimas skatina nor atrasti pigaus pasitenkinimo alkoholyje ar narkotikuose, o kartais net visai pabgti nuo problem pasitraukiant i io pasaulio.
iniasklaidos laisv nra galimyb rayti ar transliuoti bet k, nepaisyti joki populiarumo ar pelningumo padarini. Pareiga gerbti ties, gerbti kit moni orum ir j religinius sitikinimus lieka prievol, sulydyta su saviraikos ir informavimo laisve.

Politik nemaiau tyko pigumo pavojus. Kai sprendimai daromi vien siekiant laimti bals, o ne bendrojo visuomens grio, tai yra grsminga. Kai asmeniniai ar partiniai interesai lemia tvyns ekonomin ir politin saugum, kai teisinmis ir finansinmis machinacijomis usitikrinamas pelnas sau ar savo draugams, tai irgi einama pigiuoju keliu.

Minint Sausio 13-j verta prisiminti, kad mons neatsitiktinai rinkosi prie Televizijos bokto, Spaudos rm bei Seimo siekdami apginti laisv. Laisva iniasklaida ir demokratin valdia yra laisvs garantai, bet drauge jie gali bti naudojami kaip laisvs paabojimo instrumentai. Tokiais jie tampa ne tik tada, kai prieas juos uima, bet ir tada, kai jie veikia pagal „pigios laisvs“ princip.
Tomis lemtingomis dienomis valdia viena nebt buvusi pajgi apginti laisvs ranki. Visiems laisv mylintiems monms tada reikjo stoti petys pet. Reikia tai daryti ir dabar – idant apgintumme tikrj laisv. Nei spauda, nei Seimas, nei kitos valdios institucijos, paliktos paios sau neatlaikys spaudimo. Per daug ir per didels pagundos j tyko ir ksinasi lugdyti tikrosios laisvs realizavim. Ms tauta, visi ms mons turi bti – ir yra – tikrasis laisvs garantas.

Lietuvos mons turi bti pasiruo sumokti laisvs kain, suprasti kad „Lietuva brangi“ yra ne tas pats, kas „Lietuva miela“. Kai spaudoje pasirodo mogaus orum eidiantys straipsniai, reakcija turi bti i visur – aiki ir garsi. Kai su darbuotojais neteisingai elgiamasi, profsjungos ir mons turi kelti bals. Šeimos tegul buriasi ir gina „eim interesus“, kol maesns interes grups neuzurpavo j vietos visuomenje. Tvai tegu aktyviai reikia savo nuomon apie tai, ko ir kaip mokoma mokyklose. Mokesi moktojai tegu netyli, kai mato, kad j pinigai yra vaistomi ar grobstomi.

Bijoma, kad vienias balsas nebus igirstas? Taip sak tie, kurie t nakt njo prie Seimo ar Televizijos bokto – es, k gali neginkluotas mogus padaryti prie tankus ir automatus? Taiau galjo. Todl, kad nesuabejojo brangios laisvs verte. Ir todl mes iandien gyvename Nepriklausomoje alyje ir galime diaugtis laisve. Bet tikrai galsime diaugtis tik jeigu ir mes vertinsime laisvs tikrj vert. Nebijokime reikalauti moralumo valdioje, spaudoje, plaioje visuomenje; nebijokime tiesos. Jau daug kam nusviro rankos siekiant paragauti tikrosios laisvs. Dar vieni rinkimai artja, ir atrodo, kad net balsavimas daug kam atrodo per daug brangi laisvs kaina. Taiau paburnoti apie valdi namuose ar su draugais, paaimanuoti – pigi laisv, kuri turi savo iaurius padarinius. Pirmasis pigios laisvs padarinys – prie slenksio artjanti, sismelkianti vergyst.

Banyios varpai skamba kviesdami mus garbinti Diev, dkoti Jam u visas suteiktas dovanas, ypa ms gyvybs ir laisvs dovanas. Jie taip pat skelb ventes ir bdavo pagrindinis pavojaus signalas. Laisvs varpas mums skamba kviesdamas diaugtis ir dkoti u laisv, kuri turime. Bet kiekvienas jo dis yra ir perspjimo, pavojaus signalas, primenantis tai, kas ant jo parayta – „tas laisvs nevertas, kas negina jos“.
 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi